stovinėti

stovinėti
stovinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD352, Sut, N, L žr. stoviniuoti: 1. Rinkos pakraščiais ima rinktis ir stovinėti būreliai smalsuolių V.Myk-Put. Ona Borutienė nusivedė mane prie kalėjimo vartų, kur stovinėjo suimtųjų motinos, žmonos, vaikai J.Balt. Bėgiojo viena pas kitą, šnibždėjo, stovinėjo pavartėse, kiemuose A.Vien. Jei gandrai stovinėja ant klojimo stogo, tai ūkinykas turės daug derliaus LTR(Ant). 2. Ar jis serga, kad eidamas stovinė́[ja]? J. Stovinė́[ja], stabčio[ja] pri kožno stulpo [mašina] – ilgai važiuosi Krš. Eina lyg ir nedrąsiai, stovinėja, šluostosi prakaitą I.Simon. Eidamas jis stovinėjo prie vitrinų rš. 3. Ligonis jau pradeda stovinė́t Pšl. 4. intr. atvykus kur pabūti, kiek apsistoti: Mes stovinėjom prie daugelio salų ir mainėm savo prekes su dideliu pelnu J.Balč. Kur sesutės nuvažiuota – rūtelės barstyta, kur broliukų stovinėta – žirgeliai girdyta LTR(Pg). 5. intr. prisėdus vėl stotis: Krikštasuolę užima Taučius – tėvelis, dešinėje palikdamas vietą pradėm bestovinėjančiai Taučvienei – motutei Vaižg. 6. tr. dažnai pastoti (kelią), stabdyti: Stovinė́jo an kelio, piningus atiminėjo Krš. 7. intr. tarpais nustoti veikti: Stepaičių laikrodis paseno: ėmė stovinėti Mš. \ stovinėti; apstovinėti; įstovinėti; pastovinėti; perstovinėti; prastovinėti; pristovinėti; priešstovinėti; užstovinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • stovinėti — vksm. Kãro muziẽjaus sodẽlyje stovinėjo būrẽlis jaunúolių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • stovinėjimas — sm. (1) Rtr, KŽ → stovinėti: 1. K. 2. Be stovinėjimo, greit nuvažiuos Slm. 3. → stovinėti 7: Kaip tik daug stovinėjimo, tai greit negal mašynavoti Užv. Sumažėtų mechanizmų stovinėjimai, jei būtų sąžiningai atliekamas remontas sp. stovinėjimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstovinėti — KŽ 1. tr. M pamažu apstoti, apsupti. 2. intr. M pamažu aprimti, liautis. stovinėti; apstovinėti; įstovinėti; pastovinėti; perstovinėti; prastovinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvošėti — kvošėti, ėja (kvõši), ėjo 1. intr. sirgti, negaluoti: Ir ana per visą žiemą kvošėjo kvošėjo Ds. 2. refl. NdŽ, DŽ pradėti atsigauti, peikėtis. 3. refl. stengtis atsikvėpti, ilsėtis: Ko kvošiesi, bene akmenį vertei? Lš. 4. refl. ilgai galvoti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastovinėti — KŽ; M žr. pastoviniuoti: 1. N, NdŽ. | refl. K. 2. SD280, Sut Pastovinėk važiuodamas, t. y. nevažiuok tuo trūkiu, pailsink arklius J. | refl.: Žmonės ėjo pamažu, pasistovinėdami rš. stovinėti; apstovinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perstovinėti — intr. KŽ, parstovinėti Sut, M 1. dažnai stoviniuoti, būti be darbo, liautis dirbus: Aš neparstovinėju, darbuojuos palengva Ggr. Kur žali gojai ir raudonos uogos, ten parstovinėjau dienoms nevigadnioms (d.) Žr. 2. žr. perstojinėti: Ans ten… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prastovinėti — intr. praleisti stoviniuojant: Pusę dienos jie prastovinėjo be darbo Rm. stovinėti; apstovinėti; įstovinėti; pastovinėti; perstovinėti; prastovinėti; pristovinėti; priešstovinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priešstovinėti — ×priešstovinėti (germ., sl.) intr. priešintis: Kurie pryšstovinės …, sau patys sūdą priims Mž31 32. stovinėti; apstovinėti; įstovinėti; pastovinėti; perstovinėti; prastovinėti; pristovinėti; priešstovinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pristovinėti — KŽ; M iter. dem. pristovėti. stovinėti; apstovinėti; įstovinėti; pastovinėti; perstovinėti; prastovinėti; pristovinėti; priešstovinėti; užstovinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”